palyčia — 1 ×palyčia (brus. пaлiцa) sf. (1) K, OZ39, Dv, Rs, palyčià (2) Lkm, Mrc; Q388, R žagrės ar plūgo verstuvė: Palyčias dedam, kad vaga būtų platesnė, kad arklas geriau žemę verstų Pg. Plūgo palyčià nudilo, reiks naują dėdinti Grg. Kietoj žemėj… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisukdinėti — žr. prisukti 1: Vinklis prisukdinėja noragą ir palyčią Lz. Noragas prisukdinėja palyčią Dv. sukdinėti; apsukdinėti; atsukdinėti; įsukdinėti; išsukdinėti; pasukdinėti; persukdinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt … Dictionary of the Lithuanian Language
atlošti — 2 atlõšti, ia, àtlošė 1. tr. atlenkti atgal (liemenį, nugarą, galvą): Atlošęs galvą į kėdės atlošą, netyčiomis pažiūrėjo į skambalėlį, kabojusį kambaryje ir seniai nebevartojamą J.Jabl. Ji atlošia galvą į stambią šaką rš. Atsisėdo, atlošė… … Dictionary of the Lithuanian Language
kumpys — kumpỹs, ė̃ adj. (4) kairys: Kumpỹs noragas, o tiesė palyčia parsiarė Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
kumpė — kum̃pė sf. (2) Lš, kumpė̃ (4) 1. medinio arklo dalis – kairioji verstuvė: Kum̃pė užkabina, o tiesė dalis verčia žemę Nmn. Kairė palyčia vadinas kumpė̃ Vrn. 2. kreivė: ^ „Kumpė, ringė! kur tu bėgsi?“ – „Skustė, plikė! kas tau rūp?!“ (upelis teka… … Dictionary of the Lithuanian Language
palyčė — ×palyčė sf. N žr. 1 palyčia … Dictionary of the Lithuanian Language
pelyčia — ×pelyčia sf. (1) Kp, Brž, Šmn, Pn žr. 1 palyčia: Reikia padirbti nauja pelyčia, šito[ji] negerai žemę verčia Pnd … Dictionary of the Lithuanian Language
pervertinėti — 1 pervertinėti 1. iter. dem. perversti 2: Ugnį kurstė po trikoju ir tuoj taisinėjo, naršė žabarus, pervertinėjo J.Balt. Tris mėnesius pervertinėjo mane sanitarai nuo šono ant šono J.Balt. 2. žr. perversti 2: Palyčia žemę pervertinėja LzŽ. | refl … Dictionary of the Lithuanian Language
priturindinėti — 1. žr. priturėti 2: Priturindinėj[o] iš ažvačios, kad nenugriūt LzŽ. 2. tr. sulaikyti: Palyčia priturindinėja žemę Lz. turindinėti; išturindinėti; paturindinėti; priturindinėti; suturindinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language